Šį pirmadienį (gegužės 28 d.) Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) svetingai duris atvėrusiame Saugomų teritorijų Nacionaliniame lankytojų centre Vilniuje surengė seminarą-konferenciją ,,ES Baltijos jūros regiono strategija ir jos galimybės vietos veiklos grupėms“. Renginyje dalyvavo vietos veiklos grupių, mokslo institucijų, Aplinkos, Užsienio ir Žemės ūkio ministerijų atstovai bei kiti darniu vystymųsi, ES Baltijos jūros regiono strategija ir bioekonomika besidomintys bendraminčiai.
Seminare dalyvavo ir LVBOS tarybos narės Janina Augustinavičienė ir Rasa Stonienė.
Seminare pabrėžta – žmonija turi vystytis darniai, kad užtikrintų gerovę dabartyje, nesumažinant gerovės galimybių ateityje. Apie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus kalbėjęs Aplinkos ministerijos ES ir tarptautinių ryšių skyriaus atstovas Deividas Čėsnas akcentavo, kad šių universalių ir visoms šalims taikomų tikslų yra net 17, jie apima aplinkos apsaugą, ekonomikos ir socialinį vystymąsi. Šalys kasmet pateikia ataskaitas, kaip joms sekasi įgyvendinti darnaus vystymosi strategiją. Lietuva tai padaryti planuoja šiemet.
Seminare daug dėmesio skirta ES Baltijos jūros regiono strategijai (ES BJRS). Pasak šios strategijos nacionalinės koordinatorės Nijolės Žambaitės, ES BJRS, atsiradusi Švedijos iniciatyva, pirmiausia yra vidinė ES strategija, skirta ES ir jos narėms. ES BJRS apima visas suinteresuotas regiono valstybes: Daniją, Estiją, Suomiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Švediją. ES BJRS įgyvendinimu siekiama išsaugoti Baltijos jūrą, sujungti regioną ir didinti gerovę jame. ES BJRS – tai reguliariai atnaujinamas komunikatas ir veiksmų planas, kuriame išdėstyta 17 prioritetinių sričių, 5 horizontalieji veiksmai ir prioritetiniai projektai, skirti strategijos tikslams pasiekti ir apimantys energetikos, transporto, aplinkosaugos, inovacijų, mokslinių tyrimų, nusikalstamumo mažinimo, švietimo, turizmo ir kitas sritis. Ši strategija pati savaime nėra finansinė priemonė – jos projektai yra įgyvendinami juos finansuojant iš jau egzistuojančių šaltinių (ES fondai bei programos, pvz., ES struktūrinė parama, nacionalinės, regioninės, tarptautinių institucijų lėšos ir privatus kapitalas). Taigi ES BJRS užtikrina efektyvesnį egzistuojančių finansinių išteklių koordinavimą ir naudojimą.
Pasaulyje augant žmonių populiacijai, bet nedaugėjant bioresursų, auga susidomėjimas nauja sritimi – bioekonomika. „Bioekonomika apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus, tokius kaip maistas, pašarai, produktai, kurių gamyboje naudojamos biologinės kilmės žaliavos, ir bioenergiją“, – seminare kalbėjo Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto atstovė Virginija Kargytė, pabrėžusi bioekonomikos svarbą ilgalaikiam konkurencingumui ir gerovės ekonomikos kūrimui Lietuvoje. Pasak lektorės, dabartinė pramonė sekina gamtą, o mes turime nepadaryti žalos ateičiai. ES bioekonomikos strategija siekia užtikrinti apsirūpinimą maistu, pereiti į atsinaujanačiais ištekliais grįstą pramoninę bioekonomiką ir aktyviau domėtis „mėlynąja“ bioekonomika (jūrų ištekliais). Įdomu tai, kad bioekonomika sudaro 9 proc. bendros ES ekonomikos, o štai Lietuvoje ji užima beveik 13 proc. BVP. „Mūsų šalis turi puikias perspektyvas, nes turime bioekonomikai reikalingų išteklių, nepanaudotų žemės plotų. Bioekonomika yra gera veiklos galimybė Lietuvos vietos veiklos grupėms“, – neabejojo mokslininkė.
Lietuvoje bioekonomikos sritį, susijusią su kaimo plėtra, koordinuoja Žemės ūkio ministerija. „Ministerijos tikslas – sustiprinti bendrą kaimo plėtros programų poveikį“, – sakė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vedėjas Darius Liutikas, pristatydamas Baltijos jūros regiono vadovaujančiųjų institucijų tinklą. ŽŪM siekia, kad tarptautinių projektų ir unikalių iniciatyvų mūsų regione, ypač kaimo plėtros srityje, atsirastų vis daugiau.
„Šio seminaro tikslas – idėjų sklaida, susipažinimas su bioekonomika. Mums reikia įkvepiančių pilotinių projektų, kad kiti galėtų pasimokyti. Tikimės, kad gauta informacija suteiks naujų žinių, minčių LEADER bendradarbiavimo projektams, o tuo pačiu ir sėkmingam vietos plėtros strategijų įgyvendinimui“, – sakė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyvios veiklos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Vaičiūnienė. Pasak jos, labai svarbu, kad VVG keistųsi patirtimi su partneriais iš kitų šalių. „Nacionalinių projektų turime tikrai gerų, bet vietos veiklos grupėms būtina išplaukti į tarptautinius vandenis“, – situaciją apibūdino didelę darbo su VVG patirtį sukaupusi specialistė.
Žemės ūkio ministerijos informacija.
