Viešųjų pirkimų tarnyba gauna nemažai paklausimų iš mažų pirkimo vykdytojų, kurių per metus sudaromų sutarčių bendra vertė yra vos keli ar keliolika tūkstančių eurų. Pirkimų vykdytojai užduoda klausimus dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų, sutarčių viešinimo, pirkimo paraiškų ir apklausos pažymų pildymo ir kitų reikalavimų.
Viešųjų pirkimų tarnyba primena, kad nuo 2022 m. sausio 1 dienos įsigaliojus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pakeitimams, VPĮ 25 straipsnio 5 dalyje[1] numatyta, kad:
Perkančiosioms organizacijoms, kurių per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), atliekant šiuos pirkimus, šio įstatymo reikalavimai, išskyrus šio įstatymo 17 ir 96 straipsnius, netaikomi.
Pažymėtina, jog tai nereiškia, kad tokie subjektai praranda perkančiosios organizacijos statusą (VPĮ 2 straipsnio 25 dalis), todėl jiems išsiregistruoti iš CVP IS nereikia. Vis dėl to, tokiems subjektams, vykdant pirkimus, nėra taikomi VPĮ įtvirtinti reikalavimai, išskyrus 17 straipsnio reikalavimus (pirkimų principai ir tikslai), bei VPĮ 96 straipsnio reikalavimus (t. y. lieka pareiga kiekvienais metais iki sausio 30 d. pateikti metinę ataskaitą pagal Atn-3 formą).
Taigi subjektams, kurių per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur, netaikoma prievolė viešinti sutartis (nei raštu, nei žodžiu sudarytas), rengti metinius pirkimų planus, skelbti pirkimų suvestines, vykdyti pirkimus per CPO LT katalogą, pirkimus vykdyti CVP IS, neprivaloma vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintu Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, vykdyti skelbiamos ar neskelbiamos apklausos ir taip toliau.
Atitinkamai tokiems pirkimo vykdytojams nelieka poreikio kreiptis konsultacijų į Viešųjų pirkimų tarnybą, o Viešųjų pirkimų tarnyba negali suteikti konsultacijos kaip taikyti VPĮ nuostatas, kurios atitinkamam subjektui apskritai nėra taikomos. Primename, kad organizacijoje griežtesnę pirkimų vykdymų tvarką gali nustatyti vidiniai teisės aktai (įvairūs pirkimų organizavimo tvarkos aprašai), todėl tokiu atveju organizacija turėtų vadovautis būtent jais, o Viešųjų pirkimų tarnyba dėl jų taikymo konsultacijų neteiks.
Primename, kad į 30 000 Eur (be PVM) vertės ribą įskaičiuojama:
- raštu sudaromų sutarčių vertė (ne sąskaitų pagal tą sutartį vertė, o didžiausia galima išleisti lėšų suma pagal tą sutartį, įskaitant visus pratęsimus ir pasirinkimo galimybes);
- žodžiu sudaromų sutarčių vertė,
bet neįskaičiuojamos sąskaitos, kurios gautos pagal anksčiau raštu sudarytas sutartis, kadangi apmokant sąskaitas pagal anksčiau raštu sudarytas sutartis, nėra laikoma, jog vykdomas naujas pirkimas, tai tiesiog atsiskaitymas pagal galiojančią sutartį (tos sutarties vykdymas).
Pažymėtina, kad sudaromų sutarčių suma 30 000 Eur be PVM reiškia ne po 30 000 Eur kiekvienam BVPŽ kodui ar kiekvienai sutarčiai, o bendrai visoms sutartims (įskaitant ir sudarytas žodžiu). Bendra sudaromų sutarčių vertė turi neviršyti 30 000 Eur be PVM.
Jeigu pirkimo vykdytojo per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė viršija 30 000 Eur be PVM, tokiu atveju jis privalo vykdyti viešuosius pirkimus, kaip vykdė iki šio pakeitimo įsigaliojimo (atsižvelgdamas į kitus įsigaliojusius VPĮ pakeitimus).
Kviečiame susipažinti su informaciniu pranešimu apie VPĮ pakeitimus čia, taip pat perklausyti VPT pristatymą čia.
Viešųjų pirkimų tarnybos informacija.
