Mykolo Romerio universiteto profesorius Saulius Nefas 2021 metais išleido monografiją „Bendruomeniškumo sklaida Lietuvoje“, kurioje nagrinėja mūsų vietos bendruomenes, jų raidą ir ypatingą reiškinį – bendruomeniškumą, bendruomeniškumo plėtra Lietuvoje.
Kaip įžangoje rašo autorius: „Knygoje nagrinėjamas bendruomeniškumas – vertybinis reiškinys ir vienintelė atsvara atomizuotai ir fragmentuotai, svetimėjančiai ir dvasine prasme primityvėjančiai visuomenei. Pasirinktas sklaidos terminas atspindi, kaip iš pasklidų fragmentų, kurie daugiau ar mažiau svarbūs bendruomeniškumui formuotis, žvelgiame į šio reiškinio vystymąsi dabartyje ir kokie pagrindai dedami ateičiai. Kadangi šis reiškinys yra globalus savo prigimtimi ir raiškos formomis, tad remiamės užsienio šalių autorių mintimis ir pavyzdžiais, bet tik tam, kad skaitytojas suprastų geriau, kaip bendruomeniškumo procesas vyksta Lietuvoje ir ką galima padaryti skatinant šį procesą.“
„Demokratinėse valstybėse vietos bendruomenės egzistuoja kaip natūrali gyventojų socialinė jungtis, todėl ir teoriniai darbai apie bendruomenes, ir iniciatyvos skatinimas praktikoje yra visiškai suprantamas dalykas, o bend-
ruomeniškumas viešojo administravimo kontekste dabar, kaip ir anksčiau, laikomas ypatinga vertybe, nusakančia socialinės organizacijos kokybę, todėl visokeriopai skatinamas, kai kalbama apie pilietinės visuomenės kūrimą, ir
yra vienas iš viešojo sektoriaus modernizavimo veiksnių. Taigi vertybė bendruomeniškumas tarnauja žmonėms jau keli tūkstančiai metų per valstybę ir jos institutus. Neabejotina, kad bendruomeniškumas iš dalies yra ir kultūra,
ir tam tikra filosofija, o vietos bendruomenės – tam tikras socialinės organizacijos principas ir forma. Ypač svarbus principo aspektas, nes per nepriklausomos Lietuvos gyvavimo beveik du dešimtmečius įsitikinome, ką reiškia,
kai nėra bendrų principų ir reikia tenkintis padėtimi, kai viešojo sektoriaus sprendimai priimami atsižvelgiant tik į aplinkybes, priklausančias nuo politinės valios.“
Knygoje aprašomos bendruomeniškumo pavyzdžiai, plačiai aptariama „bendruomenės“ sąvokalietuvių ir užsienio mokslininkų darbuose, kaip ji taikoma šiuo laikotarpiu įvairioms žmonių interesų grupėms, dažnai iškraipant patį bendruomeniškumo principą – gyvenimą, pagalbą gyvenant kaimynystėje, tradicijas, sociokultūrinį aspektą.
Monografijos uždaviniai:
• Analizuoti Lietuvos istorijos faktus, rodančius vietos bendruomenės funkcionavimą ir bendruomeniškumą.
• Parodyti, kad vietos bendruomenės ir bendruomeniškumo sampratos formuojasi ir Lietuvos mokslo diskurse.
• Atsakyti į psichologinį-filosofinį klausimą, kodėl žmogui verta gyventi bendruomenėje.
• Pagrįsti, kad bendruomeniška (komunitarinė) politika, kuri prasideda nuo dalyvavimo, vyksta ir demokratinėje Lietuvoje.
• Pateikti funkcionalią vietos bendruomenę Lietuvoje įrodančius faktorius ir veiksmus.
• Pagrįsti, kad siekiant modernaus viešojo valdymo Lietuvoje vienu iš instrumentų galima laikyti bendruomeniškumo matavimą.
Knygą rekomenduojame perskaityti visiems bendruomenių organizacijų nariams ir ne tik, kad suvokti, kiek yra mums yra svarbi bendruomenė ir bendruomeniškumas.
Monografiją galima atsisiųsti čia.
Dėkojame gerb. prof. Sauliui Nefui už leidimą dalintis šiuo leidiniu spaudoje.
