2020 m. birželio 30 d. Vilniuje, Tech Parke įvyko diskusija apie Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą. Rengėjai: VšĮ „Geri norai“ ir Lietuvos socialinio verslo asociacija.
2019 metais Ekonomikos ir Inovacijų ministerija kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ paruošė seniai lauktą Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą, kuris 2019 metais sulaukė daug kritikos, pastabų ir pasiūlymų. Jau rašėme, kad LVBOS taip pat pateikė raštą su pastabomis (raštas yra paskelbtas šio tinklapio LVBOS dokumentai/Rezoliucijos skyrelyje), pažymėdami, kad jis sudaro sąlygas neskaidrumui, – ir palaikome NVO skėtinių organizacijų nuomonę, kad šis įstatymas sustabdys bet kokį NVO verslumą.
Diskusijoje dalyvavę kviestiniai svečiai iš Kanados ir Latvijos papasakojo apie socialinio verslo teisinę bazę šiose šalyse, esamą padėtį ir patirtį. Kanados laikinasis Reikalų patikėtinis Richard Martin Nielsen pažymėjo, kad tai tokių įmonių veikla nukreipta į socialinio poveikio rezultatus, o socialinis verslas apibrėžtas federaliniais ir provincijų įstatymais. Tuo tarpu Latvijos atstovė Madara Ūlandė papasakojo apie Socialinio verslo įstatymo kūrimo patirtį Latvijoje, papasakojo apie koncepciją ir išmoktas pamokas, svarstant ir priimant šį įstatymą Latvijoje bei turimus verslumo rezultatus.
Diskusijoje apie Socialinio verslo įstatymo projektą, buvo pristatytas tyrimas „Socialinio verslo galimybės Lietuvoje“, kurį atliko Vilniaus universitetas kartu su VšĮ „Geri norai“, Lietuvos Junior Achievement, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir Lietuvos socialinio verslo asociacija. Kaip bebūtų liūdna pripažinti, tačiau VU mokslininkai ir diskusijoje dalyvavusi dr. M. Stonkienė pažymėjo: tyrimo rezultatai parodė, kad jokio socialinio verslo Lietuvoje nėra. Yra tik bandymai jį daryti, tačiau teisinė bazė nepalanki, o pats verslas yra nepatrauklus. Mokslininkų manymu, įstatymo projektas yra taip pat netinkmas, net nereikalingas.
Diskusijoje dalyvavo VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė I. Juozapavičienė, SADM ministro patarėja A. Olendraitė bei ŽŪM atstovė Ilona Javičienė. Buvo ypač įdomu pasiklausyti jos ir kaimo bendruomenių vykdomų programų bendruomeniniam verslumui plėtoti patirties, nes esamos ministerijos „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones gairės“ ir jų 2017 m. priedai labai aiškiai ir tiksliai apibrėžia ir socverslą, ir jo kriterijus, poveikį, pelno paskirstymus, ataskaitas ir kt. ir kuris tinkamas būtent kaimo bendruomenių tinklui. Jau yra ir užuomazgų, iniciatyvų, kurias būtina palaikyti ir remti.
Įstatyme neliko nevyriausybinių organizacijų (NVO), bendruomeninio verslo ir jų skatinimo, nors ši nuostata ypatingai pažymėta Lietuvos Socialinio verslo koncepcijoje. Įstatyme numatytai nuostatai investuoti 80 proc. savo pelno ir pajamų į pilietiškumo ugdymą, labai sunku.
Diskusijoje vedančioji ir dalyviai sutiko, kad tai geriausios socialinio verslo gairės Lietuvoje, šios gairės iš dalies atitinka ir socialinio verslo koncepciją. Tačiau jos yra skirtos būtent kaimo bendruomenėms, nes labai aktualu išlaikyti mūsų kaimą gyvybingą, o kaimo bendruomenių veiklos specifika skiriasi nuo kitų organizacijų, miesto bendruomenių organizacijų. Dalyvės sutiko, kad socialinio verslo įstatyme eliminuotos NVO.
Tiesiog būtina sudaryti tarpinstutucinę darbo grupę, kurioje visos trys ministerijos, įtraukiant ir VRM bei NVO, peržiūrėtų visus turimus teisinius dokumentus – ir sukurti tokią teisinę bazę, kuri veiktų. Nes, priešingu atveju, priėmus įstatymą, kuris po pastabų pateikimo net nebuvo taisytas, – NVO, o ypač kaimo bendruomenių verslas atsidurs „už borto“.
Darbo grupių dalyviai pripažino, kad įstatymas turi būti grąžintas tobulinti, atsižvelgiant į turimą patirtį, klaidas, pasiūlymus.
Socialinio verslo galimybių studija skelbiama čia: http://gerinorai.lt/Socialinio_verslo_galimybiu_studija_fin…
LVBOS sekretorė M. Bindokaitė
