Baigiantis 2018 metams buvo priimtas Lietuvos Respublikos
Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas (toliau – įstatymas).
Dauguma įstatymo nuostatų įsigalioja nuo 2019 m. kovo 1 dienos. Ką naujo
ir gero žada įstatymas mūsų bendruomenėms?
Dalinamės Kauno rajono Vietos veiklos grupės šio įstatymo aptarimu.
Pirmiausiai, įstatymas apibrėžia, kas yra bendruomeninė organizacija.
Tai asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės
bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų
atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius
interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Nuostata pakankamai
aiški ir tikrai atspindinti bendruomeninės organizacijos tikslus ir
veiklos kryptį. Būtina atkreipti dėmesį, kad įstatyme atsirado aiški
nuostata dėl bendruomeninės organizacijos teisinės formos. Tik
asociacija galės būti laikoma bendruomenine organizacija (ne viešoji
įstaiga ar labdaros fondas).
Šis įstatymas nustato bendruomeninių
organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus,
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su
bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas bendruomeninių organizacijų
veiklos sąlygas, skatinančias bendruomeninių organizacijų plėtrą.
Bendruomeninių organizacijų steigimo, valdymo, reorganizavimo,
pertvarkymo ir likvidavimo klausimus reglamentuoja kitas (Asociacijų)
įstatymas.
Įstatyme gražiai deklaruojami valdžios bendradarbiavimo
su bendruomenėmis principai. Tai pariteto, subsidiarumo, tarpžinybinio
koordinavimo, dalyvavimo, informavimo, savanoriškumo, lygybės. Būtų
tikrai puiku, kad taip visada ir būtų.
Kyla klausimas, kaip bus
reglamentuojamas šis gražus bendradarbiavimas? Įstatymas numato, kad
nacionaliniame lygmenyje turės būti sukurta Nacionalinė bendruomeninių
organizacijų taryba, o savivaldybių lygmenyje – Savivaldybės
bendruomeninių organizacijų taryba. Tarybos bus sudarytos iš valdžios ir
bendruomeninių organizacijų atstovų pariteto pagrindais. Pagrindinė
Tarybų veikla – teikti pasiūlymus. Savivaldybių bendruomeninių
organizacijų tarybos galės teikti pasiūlymus savivaldos institucijoms
tokiais klausimais: dėl bendruomeninių organizacijų veiklos skatinimo;
dėl bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumo,
dėl viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė,
teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis
organizacijoms tikslingumo, vietos verslumo skatinimo ir dėl kitų
savivaldybės gyventojams svarbių reikalų. Taip pat teiks siūlymus
išplėstinei seniūnaičių sueigai dėl atstovų, deleguojamų į pretendentų į
seniūno pareigas konkurso komisijos narius, ir dėl atstovų, deleguojamų
dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų, darbo grupių,
komisijų darbe.
Galima pastebėti, kad naujasis įstatymas gana
formalus, jis nesuteikė bendruomeninėms organizacijoms nei konkrečių
teisių ar funkcijų, nei papildomo finansavimo. O teikti įvairius
pasiūlymus šalies ar savivaldos institucijoms buvo galima ir iki šiol,
nesant bendruomeninių organizacijų tarybai. Visose savivaldybėse iki
šiol veikia nevyriausybinių organizacijų tarybos, kurios taip pat
sudarytos iš valdžios ir nevyriausybininkų, į kurių sudėtį ne retu
atveju įeina bendruomenių atstovai. Tačiau reikia tikėtis, kad įstatymas
ir jo poįstatyminiai aktai ar įstatymo pakeitimai ilgainiui sukurs
pridėtinę vertę bendruomenininkams.
Kauno rajono vietos veiklos grupės informacija.
