Šiauliuose įvykęs forumas „Bendras interesas“ subūrė bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų lyderius, aktyvius visuomenės narius ir valdžios atstovus.
2018 m. lapkričio 19 d. Šiaurės Lietuvos kolegijoje vyko bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų forumas „Bendras interesas“, kuriame dalyvavo daugiau nei 60 šių organizacijų narių ir valdžios atstovų, neabejingų trečiojo sektoriaus raidai. Renginyje buvo nagrinėtos bendruomenių organizacijų ir NVO sektoriaus aktyvinimo bei plėtros galimybės. Lietuvos ir Šiaulių miesto bendruomenių organizacijų ir NVO lyderiai, Šiaulių miesto savivaldybės atstovai skaitė aktualius pranešimus. Vyko aktyvios diskusijos.
Forume akcentuota, kad Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir kiti strateginiai dokumentai reikalauja didesnio NVO indėlio teikiant viešąsias paslaugas (iki 2020 metų bent 15 procentų viešųjų paslaugų turi būti perduota NVO), tačiau dauguma Lietuvos savivaldybių viešąsias paslaugas yra ir toliau linkę teikti per biudžetines institucijas. Neabejojama, kad padidinus viešųjų paslaugų perdavimą NVO savivaldybėms išaugtų viešųjų paslaugų teikėjų pasirinkimo galimybė, atsirastų prielaidos ir sąlygos pasiekti didesnį šių paslaugų teikimo efektyvumą, užtikrinti aukštesnę jų kokybę, geriau tenkinant gyventojų poreikius. Tokiu atveju tektų atsisakyti inertiško viešųjų paslaugų teikimo, koreguoti administravimo procedūras. Siekiant progreso šioje srityje būtinos konstruktyvios iniciatyvos ir reglamentiniai sprendimai savivaldybėse, tačiau nauda visuomenei ilgalaikėje perspektyvoje neabejotina bei „atperkanti“ persiorientavimui reikalingas administracines pastangas.
Pasidžiaugta, kad Lietuvos gyventojų pasitikėjimas NVO veikla nuolat auga. Daugiau nei pusė lietuvių, dalyvavusių 2018 m. atliktame tyrime, išreiškė pasitikėjimą šio sektoriaus veikla. Stebima akivaizdi nuomonės apie NVO gerėjimo tendencija. 2018 m. atlikto tyrimo rezultatus palyginus su 2012 m., NVO veikla pasitikinčių bei teigiamai vertinančių lietuvių dalis išaugo 20 proc. punktų (nuo 32 proc. iki 52 proc.), o tai leidžia teigti, kad NVO nuosekliai, stabiliai ir skaidriai dirba, tinkamai atstovauja visuomenės gerovę, teikia kokybiškas viešąsias paslaugas ir gerai vykdo kitas veiklas. Kita vertus, pripažįstama, kad pačiose savivaldybėse ir kai kuriose visuomenės grupėse vis dar reikia keisti požiūrį, kad NVO nėra pajėgios teikti kokybiškas viešąsias paslaugas – NVO dažnai nepripažįstamos kaip potencialiai „stiprios“ tokių paslaugų teikėjos. Šis požiūris yra vienas iš neigiamų veiksnių, ribojančių NVO teikiamų paslaugų pasiūlos didėjimą.
Forume taip pat pastebėta, kad nevyriausybinių organizacijų veikloje vis didesnę vertę įgyja ilgalaikė partnerystė, kuri ne tik užtikrina NVO finansinį stabilumą, bet ir sudaro prielaidas sukurti didesnę pridėtinę vertę visuomenei. Tarpsektorinė partnerystė tarp NVO ir verslo organizacijų yra neatsiejama atsakingo verslo dalis, prisidedanti prie visuomenės gerovės kūrimo. Lietuvoje ši partnerystė nėra pakankamai išplėtota. Pagrindinė priežastis – sunkiai suderinami NVO ir verslo sektorių tikslai.
Viename iš pranešimų nuskambėjo mintis, kad kai kurios savivaldybės į diskusijas apie miestui reikalingas veiklas ir iniciatyvas nepakankamai įtraukia vietos bendruomenių organizacijas. Daugeliu atvejų sprendimai nuleidžiami iš viršaus, o tai nėra efektyvu ir prieštarauja pilietinės visuomenės kūrimo principams. Bendruomenių centrų veiklos aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo finansavimo. Šis klausimas ne visose savivaldybėse tinkamai sprendžiamas. Nors deklaruojama, kad tikimasi bendruomenių aktyvumo, finansavimas laipsniškai ir gana drastiškai mažinamas. Vis dar pasitaiko biurokratinio pobūdžio kliūčių, stabdančių bendruomeninės veiklos plėtrą.
Forume išsakyta mintis, kad bendruomenių organizacijų ir NVO sektoriaus raidai bei jo perspektyvoms ypač didelės reikšmės turi visuomenės nuomonė, bendruomenės palaikymas, kuris priklauso nuo organizacijų vykdomų informavimo veiksmų bei komunikacijos. Siekdamos efektyvios komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose bendruomenių organizacijos ir NVO turi siekti išskirtinumo bei įsimenamumo, gebėti pasirinkti ir taikyti į konkrečią tikslinę auditoriją nukreiptas bei ją pasiekiančias komunikacijos priemones ir kanalus, tinkamai ir kūrybiškai išnaudoti šiuolaikines informacines komunikacines technologijas, siekti grįžtamojo ryšio, vertinti taikytų komunikacijos sprendimų efektyvumą ir atsižvelgiant į tai nuolat tobulinti komunikaciją. Jei bendruomenių organizacijos ir NVO nori būti pastebėtos žiniasklaidos, siekia sukelti žiniasklaidos susidomėjimą bei interesą skleisti bendruomenių organizacijų ir NVO teikiamą informaciją, būtina vykdyti iš anksto apgalvoto turinio, planingą informacijos teikimą, kas veiksmingai prisidėtų prie organizacijos tikslų siekimo ir kokybinės ar kiekybinės plėtros pagal patvirtintas prioritetines veiklos kryptis. Chaotiška, nesuderinto turinio, tikslinės auditorijos nepasiekianti bendruomenių organizacijų ir NVO komunikacija neduos laukiamos naudos ir rezultatų.
Akcentuota, kad NVO negali tapti pajėgiais ir lygiaverčiais paslaugų rinkos dalyviais, kol jų veikla remsis atsitiktine ar fragmentiška savivaldybių parama viešųjų paslaugų teikimui. Savivaldybės turėtų planuoti savo biudžetuose lėšas NVO teikiamų paslaugų ar įstaigų finansavimui, taikydamos programinį finansavimą ar viešųjų paslaugų pirkimą. To siekiant reikėtų kryptingų ir sistemingų pastangos. Pripažinta, kad kai kurioms NVO derėtų tobulinti savo kompetencijas – tai viena iš prielaidų aktyviau įsitraukti į viešųjų paslaugų teikimą, užtikrinant tinkamą jų kokybę. Išsakyta mintis, kad bendruomenių organizacijos ir NVO yra motyvuotos tobulėti, tačiau tikisi finansinės ar kitokios paramos iš savivaldybės.
Forumą organizavo VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“, įgyvendindama Šiaulių miesto pietinio rajono bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų projektą „Jungtinės NVO ir bendruomenių iniciatyvos klestinčios visuomenės link“. Forumo finansavimo šaltinis – Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Forumo partneriai: Lieporių bendruomenės centras, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“.
Forume dalyvavo ir pranešimą skaitė LVBOS tarybos narys, Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininkas prof. Ramūnas Navickas.
Forumo nuotraukos yra čia:
Šiaulių Šiaurės kolegijos informacija.
